Asmens sargybinis

Adriano svaiginančios karjeros Interpole pavydėjo visi... Kol vieną dieną dėl jo kaltės žūsta partneris, o sugniuždytas vyras, neberasdamas sielos ramybės ir nusiraminimo nei moterų glėbyje, nei alkoholyje, nei draugų kompanijoje, sugrįžta namo, į Lietuvą. Visgi, ramybės nėra ir čia.

Generalinis Lietuvos policijos komisaras, savo laiku padėjęs atverti kelius ir svarbias duris, skatinęs jį niekada nepasiduoti, šįkart pats prašosi pagalbos – reikia apsaugoti dukterį, kuri vos netapo pavojingų tėvo priešų auka. Tačiau jaunai ir žaviai fotografei Mantilei mintis turėti asmens sargybinį atrodo mažų mažiausiai varginanti, o gal ir juokinga – juk ji pati puikiai gali savi pasirūpinti! Kol... Adrianas neįžengia į jos gyvenimą. Kodėl šis vyras, iš pažiūros toks šaltas, joje kelia visiškai netikėtas emocijas – laukines, nerimastingas, žadinančias visas jusles?

Pro fotoaparato objektyvą esu tyrinėjusi daugybę veidų. Ieškodavau gražiausių bruožų, įstabių išraiškų, tikrų emocijų, kažko, kas sujaudintų ir priverstų sustoti įamžinimo vertą akimirką. Nors dabar neturėjau su savimi fotoaparato, man užgniaužė kvapą ir šią akimirką labiau už viską pasaulyje troškau įamžinti, akmeny iškalti šį vyrą čia ir dabar. Sulaikyti tą saulės blyksnį jo kasdienėje tamsoje, tą retą properšą, kuri priverčia sulaikyti kvapą ir pašiurpti odą.

Neišvengiami konfliktai, nuslėpti jausmai, herojai, kurie nekenčia vienas kito beveik taip pat stipriai, kaip ir jaučia vienas kitam trauką – naujausias (jau 11-asis!) populiariosios meilės romanų rašytojos Indrės Vakarės romanas turi visa tai, ko tikitės, ir dar žymiai daugiau. Daugiau veiksmo ir pavojų. Daugiau netikėtų siužeto posūkių. Daugiau jaudinančių scenų ir kraują kaitinančių dramų. Ir, žinoma, kaip jau įprasta Indrės romanų visatoje, čia sutiksite ir iš kitų jos knygų jau pažįstamų personažų, o kai kuriuos, galbūt, pažinsite visai kitoje šviesoje...